- išperkūnuoti
- išperkūnúoti tr. perkūnais išplūsti, išvadinti: Papykęs jis visus išperkūnãvo ir išėjo Ėr. | refl. Š. \ perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išperkūnuoti
Look at other dictionaries:
perkūnuoti — perkūnuoti, uoja, ãvo 1. intr. Gs būti perkūnijai, griausti: Ka pradėjo žaibuot, ka perkūnuot, ka pagavo lyt! Jrb. Perkūnãvo smarkiai, ale neįtrenkė niekur Plv. Perkūnuojant nevalna sėdėt po ežia LTR(Rdš). 2. intr., tr. perkūnais keikti: Tėvas… … Dictionary of the Lithuanian Language
užperkūnuoti — intr. perkūnais nusikeikti: Senis net penkissyk užperkūnãvo Vlkv. Ka jis užperkūnãvo, tai i nutirpau visa Plv. Jonas kad užperkūnãvo ant tų vagišių! Mrj. perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
įperkūnuoti — intr. Š įeiti perkūnuojant, keikiantis. perkūnuoti; įperkūnuoti; išperkūnuoti; užperkūnuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
